Augalas - gyduolis, kurį mėgo net Kleopatra

Aloe šeimoje - daugiau nei du šimtai rūšių. Medicinoje ir kosmetologijoje dažniausiai naudojama rūšis - aloe vera. Šio augalo tėvynė - Pietų Afrika. Jis auga skurdžioje dirvoje kaip nedidelis medelis arba krūmas, džiaugiasi retu lietumi ir savo mėsinguose lapuose saugo visas būtiniausias medžiagas ilgam ir laimingam gyvenimui.

Tuo tarpu mūsų klimate alijošiai tarpsta kaip kambariniai augalai. Kadangi alijošius sėkmingai gydo nudegimus, padeda užgyti žaizdoms ir mažina skausmą, jis seniai naudojamas įvairiuose pasaulio kampeliuose. Receptai su alijošiumi buvo atsidūrę netgi Avicenos traktatuose. O jei tikėtume istorinėmis kronikomis, alijošiaus lapų košele Kleopatra tepdavo plaukus.

Kodėl alijošius padeda?

Alijošiaus lapų sultyse yra tiek daug medžiagų, kad ir išvardinti sunku. Tai ir vitaminai, ir mineralai, fermentai, saponinai, steroliai, salicilo rūgštis ir kt. Mums svarbu viena: jo sultys - karčios, bet be galo naudingos, tiesiog greitoji pagalba ant palangės.

„Nors alavijuose yra 99% vandens, skaidrus jų lapų gelis turi daug gydomųjų savybių, pvz. glikoproteinų ir polisacharidų, antrachinonų. Glikoproteinai spartina veikimą, slopindami skausmą ir uždegimą. Polisacharidai drėkina odą, skatina ląsteles atsinaujinti ir greitina žaizdų gijimą. Be to, alavijų gelyje yra bradinkinino – medžiagos, malšinančios skausmą ir tinimą. Antrachinonai – alavijuose randami aloinas A ir aloinas B – veikliosios alavijų medžiagos, lemiančios vidurius laisvinančias savybes ir žaizdų audinių atsinaujinimą“,- pasakoja „Eurovaistinės“ Farmacinės veiklos vadovė Dominyka Petruškaitė.

Specialistės teigimu, laisvinamasis antrachinonų veikimas grindžiamas tuo, jog šios medžiagos, perėjusios virškinimo traktą ir pasiekusios storąjį žarnyną, ten veikiamos berųjų bakterijų ir palankios terpės skyla į antrines medžiagas, kurios skatina storojo žarnyno raumenis dirbtinai susitraukinėti ir greičiau išstumti išmatas. Toks dirginimas yra kenksmingas vartojant alijošiaus preparatus pastoviai – ilgainiui, storojo žarnyno raumenų įprastas „darbas“ sutrinka ir jie nebegali be papildomų sintetinių medžiagų normaliai susitraukinėti.

D. Petruškaitė perspėja, kad taip išsivysto pripratimas prie laisvinamųjų preparatų. Panašiu veikimu be alijošiaus pasižymi šie augalai: sena, rabarbaras, šaltekšnis. Dažnai vienų šių vaistažolių arba mišiniuose skirtuose lieknėjimui be gydytojo recepto galima įsigyti vaistinėse. „Nuolat kartojame savo pacientams – atsargiai vartokite laisvinamuosius preparatus, nes ilgainiui prie jų galima priprasti ir padaryti organizmui labai didelės žalos“.

Virškinamasis traktas

Alijošiaus preparatai gerina apetitą, stiprina virškinimo liaukų sekreciją, gerina virškinimą. Jis rekomenduojamas esant chroniškam gastritui, skrandžio opai, ūmiems virškinamojo trakto susirgimams, tulžies pūslės uždegimui, intoksikacijai.

Uždegiminiai procesai

Alijošiaus sultys pasižymi antiseptiniu ir uždegimo slopinamuoju poveikiu. Jos tinka gydyti žaizdas, nudegimus (taip pat saulės), opas, psoriazę. Įrodyta, kad alijošiaus sultys pasižymi antibakteriniu poveikiu ir veikia stafilokokus, streptokokus, difterines ir dizenterines lazdeles.

Farmacininkės D. Petruškaitės teigimu, dėl antibakterinio ir priešuždegiminio poveikio alijošiaus minkštimas puikia tinka paprastųjų spuogų gydymui. Alijošiaus kompresai naudojami esant egzemai, vilkligei, odos tuberkuliozei, dermatitams. Tikrųjų alavijų preparatai padeda sergantiems reumatu. Dar 1986 m. Paskelbta, kad alavijo medžiagų turintis tepalas žiurkėms slopino reumatoidinio artrito vystymąsi ir juo sirgusių žiurkių būklė pagerėjo.

Geriamos sultys didina imunitetą infekciniams susirgimams, paspartina pažeistų audinių atsikūrimo procesus, normalizuoja inkstų ir šlapimtakių darbą, rekomenduojamos esant cukriniam diabetui. Praskiestomis sultimis skalaujama gerklė esant anginai ir tonzilitui, burnos ertmė skalaujama esant stomatitui. Lašai gali būti lašinami į nosį esant slogai.

Gatavi preparatai

Esti galybė preparatų su alijošiumi, pardavinėjamų vaistinėje be recepto - tai ir konservuotos su spiritu šviežios alijošiaus sultys (sultys, sumaišytos su medicininiu spiritu), alijošiaus sirupas su geležimi, alijošiaus lapų ekstraktas. Kiekvienas šių preparatų skirtas gydyti gausybę susirgimų. Tačiau prieš naudodami visuomet pasitarkite su gydytoju ar vaistininku. Savigyda gali būti pavojinga.

Nors alavijo sulčių preparatai pasižymi daugybe naudingųjų savybių, specialistė perspėja, kad kartais net ir taisyklingai vartojant, jos gali sukelti pykinimą, pilvo skausmus, pabloginti elektrolitų pusiausvyrą, sukelti hipokalemiją (kalio kiekio kraujyje sumažėjimą).

Kad ir kokie naudingi ir visagaliai alijošiaus preparatai gali pasirodyti – čia galioja auksinė taisyklė: vaistą nuo nuodo skiria vienas kitas papildomas jo gramas... Be gydytojo žinios alavijo sulčių preparatus galima vartoti iki dviejų savaičių. Geriamųjų preparatų jokiu būdu negalima vartoti nėščiosioms ir žindyvėms. Taip pat jie draudžiami sergantiems uremija (per didelis šlapalo kiekis kraujyje), sergant inkstų ir kepenų ligomis.

Taikymas kosmetologijoje

Alijošiaus sultyse esantis ligninas padeda fermentams ir drėgmei patekti į giliuosius odos sluoksnius, stimuliuoja apykaitos procesus ir padeda odos ląstelėms atsinaujinti. Šios savybės naudojamos gydant odos bėrimus, saugant odą nuo ultravioletinių spindulių, drėkinant ir maitinant odą.

Alijošius kosmetikoje naudojamas trimis pavidalais: kaip gelis, aliejus ir koncentratas. Tai gali būti pati įvairiausia produkcija: tonikai, kremai, šveitikliai, geliai, muilas. Aloe vera yra pagrindinis "jaunystės kaukių" komponentas. Alijošiaus kaukės atgaivina, tonizuoja ir teigiamai veikia odos būklę.

Renkantis priemonę reikia atkreipti dėmesį į tai, kad norimas efektas bus pasiektas tik tuomet, jei alijošiaus koncentracija bus nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt procentų. Išties veiksmingomis laikomos tos kosmetikos priemonės, kuriose yra ne mažiau keturiasdešimt procentų veiksmingosios medžiagos. Tokios priemonės paprastai būna gan brangios. Priemonės, kuriose yra apie penkiolika procentų, tinkamos tik jaunai odai.

Kaip naudoti alijošių?

Jei tiesiog paimsite augalo lapus ir spausite iš jų sultis, reikiamo poveikio nebus. Gydymui tinka ne jaunesnis nei dvejų trejų metų augalas . “Derlių" nuimti galima ištisus metus. Nuskabomi apatiniai augalo lapai, ne mažiau nei penkiolikos centimetrų ilgio - juose daugiau biologiškai aktyvių medžiagų. Lapai plaunami, šluostomi, aštriomis žirklėmis nukarpomi lapų „spygliukai“ ir padedami į šaldytuvą dešimčiai dienų.

Farmacininkės D.Petruškaitės teigimu, po tokio apdorojimo lapuose pasigamina specialios medžiagos – biostimuliatoriai. Šios medžiagos padeda augalui išgyventi atšiauriomis sąlygomis, į kurias buvo patalpintas (šaltis, tamsa). Būtent dėl pasigaminusių biostimuliatorių tokiu gyvybinių jėgų stimuliavimu alijošiaus preparatai pasižymi ir žmogaus organizme. Po to juos galima naudoti taip, kaip parašyta recepte: smulkiai supjaustyti, spausti sultis, permalti mėsmale.

Kaukių receptai

Kaukė veido spalvai pagerinti. Sumaišykite alijošiaus sultis ir neriebią grietinėlę tolygiomis proporcijomis. Kaukę tepkite ant švarios veido odos ryte ir vakare penkiolikai-dvidešimt minučių.

Kaukė pavargusiai odai. Sumaišykite šaukštą alijošiaus sulčių, dvi-tris braškes, susmulkintas į košelę, du šaukštelius jonažolių užpilo, pusę šaukštelio persikų aliejaus. Vatos tamponu patepkite veidą, po penkiolikos-dvidešimt minučių nuplaukite šiltu vandeniu.

Kaukė uždegimui mažinti. Sumaišykite du šaukštus alijošiaus sulčių ir vieno kiaušinio baltymą. Patepkite veidą vakare, nuplaukite po dešimt-penkiolikos minučių. Likučių nesaugokite, kaskart reikia gamintis šviežią kaukę.

Kaukė silpniems plaukams. Sumaišykite vieną šaukštelį alijošiaus sulčių, šaukštelį citrinos sulčių, vieną kiaušinio trynį. Įtrinkite į plaukų šaknis, galvą apvyniokite rankšluosčiu. Palikite pusvalandžiui, paskui nuplaukite šiltu vandeniu. Jei praskalausite ramunėlių ir dilgėlių nuoviru, plaukai lengvai šukuosis. Darykite tai penkis kartus.

Kaukė plaukų svogūnėliams stiprinti. Sumaišykite šaukštelį citrinos sulčių, šaukštą morkų sulčių, šaukštą alijošiaus, šaukštą ricinos aliejaus, šaukštą konjako. Patepkite plaukus, užsidėkite vienkartinę kepurėlę ir apsukite galvą rankšluosčiu, po pusvalandžio nuplaukite šampūnu.

Alijošiaus sultys labai aktyvios, todėl iš pradžių atlikite testą ant odos už ausies ar ant alkūnės.